• Register
Vinaora Nivo SliderVinaora Nivo SliderVinaora Nivo SliderVinaora Nivo SliderVinaora Nivo SliderVinaora Nivo SliderVinaora Nivo SliderVinaora Nivo SliderVinaora Nivo Slider
  • Spausdinti

STR 2.07.01:2003
18 priedas

DIDŽIAUSI LEISTINI ATSTUMAI TARP SAVITAKIO NUOTAKYNO PRIEIGŲ 

Nuotako skersmuo, mm
Didžiausi leistini atstumai tarp prieigų,
kurių skersmuo, mm
200
315
425
600
1000
1500
2000
100
10
10
10
10
10
 
 
150
35
35
35
35
35
 
 
200
50
50
50
50
50
 
 
250
50
100
100
100
100
 
 
300
 
100
100
100
100
 
 
400
 
100
100
100
100
 
 
500÷600
 
 
 
 
100
 
 
800
 
 
 
 
 
100
 
900
 
 
 
 
 
100
 
1000÷1200
 
 
 
 
 
150
 
1500
 
 
 
 
 
 
200
>1500
 
 
 
 
 
 
>200

______________

STR 2.07.01:2003
19 priedas

NUOTAKO HIDRAULINIŲ PARAMETRŲ APSKAIČIAVIMAS

Parinkto skersmens tinkamumas reikalingam debitui praleisti turimomis hidraulinio nuolydžio sąlygomis gali būti tikrinamas Darsi–Veisbacho ir Kolbruko–Uaito formulėmis (žr. informacinį priedą 16). Savitakiam nuotakynui apskaičiuoti gali būti parankesnė jungtinė formulė (gauta Darsi–Veisbacho formulės trinties koeficiento išraišką įstačius į Kolbruko–Uaito formulę):

kai v – apskrito skerspjūvio nuotaką pripildžiusio srauto greitis metrais per sekundę; d – vamzdžio spindžio skersmuo metrais; g – sunkio pagreitis metrais per sekundę kvadrate; i – nuotako nuolydis metrais metre; ν – kinematinė klampa kvadratiniais metrais per sekundę; k – vamzdžio šiurkštumas metrais.
Taikant jungtinę formulę apskaičiuoti srauto greičiui dalinai pripildytame arba ne apskrito skerspjūvio nuotake, skersmenį d reikia pakeisti atitikmeniu 4R. (Čia simbolis R reiškia hidraulinį spindulį – srauto skerspločio ir šlapiojo perimetro santykį – metrais).
Nuotekų tekėjimo greičiui visai ar tik iš dalies pripildytu, bet kokio skerspjūvio nuotaku apskaičiuoti gali būti vartojamos ir kitos formulės, pvz.:

Fiodorovo: 

Maningo: 

Pavlovskio: 

Naudojantis šiomis formulėmis reikia atkreipti dėmesį į skirtingo didumo hidraulinio pasipriešinimo koeficientus kiekvienoje iš jų; vamzdžiams Fiodorovo koeficientas a būna nuo 73 iki 100, Maningo faktorius K – nuo 70 iki 90 m1/3·s, Pavlovskio koeficientas n – nuo 0,12 iki 0,14. Kiti žymėjimai tokie patys, kaip jungtinėje formulėje.
Ypač atsakingais atvejais (pvz., projektuojant pagrindinį arba baseino kolektorių lygumų vietovėse) parametrus reikėtų apskaičiuoti keliais būdais ir tik tada nuspręsti, kokio skerspločio nuotakas turi būti ir kokiu nuolydžiu jį reikia tiesti.
Vamzdžių šiurkštumas turi būti imamas pagal gamintojo duomenis tų vamzdžių, iš kurių planuojama tiesti nuotakyną. 
Vamzdžių šiurkštumas k būna dvejopas: k1 įvertina tik vamzdžių  ir jų sandūrų įtaką hidrauliniams nuostoliams; k2 – ne tik vamzdžių ir sandūrų, bet ir vietinių kliūčių (posūkių, šulinių bei šulinėlių, skersmens pokyčių, šoninių srautų, nuosėdų) įtaką. Projektuotojas privalo pasitikrinti, kurio tipo šiurkštumas nurodytas pasirinktų vamzdžių dokumentuose.
Kai šiurkštumas yra k1, apskaičiuojant reikia jį kiek padidinti, kad būtų įvertintas vietinių kliūčių sukeliamas pasipriešinimas. Neturint tikslesnių duomenų, k2 reikšmes galima imti tokias:
Þ    0,25·10-3 m – ruožuose be šulinių: slėgvamzdžiuose, diukeriuose, nuleistuvuose;
Þ    0,50·10-3 m – nuotakuose su hidrauliškai gerai įrengtais šuliniais;
Þ    0,75·10-3 m – kolektoriuose su hidrauliškai gerai įrengtais šuliniais;
Þ    1,5·10-3 m – vietoje betonuotuose nuotakuose ir kolektoriuose.
Projektuotojai, hidrauliniams nuostoliams nustatyti naudojantieji pagal aukščiau pateiktas formules sudarytas skaičiavimo programas, lenteles arba nomogramas, privalo pasitikrinti, kokiems vamzdžiams jos sudarytos.
Apskaičiuojant nuotakus, kuriuose neįmanoma išvengti nuosėdų kaupimosi, turi būti atsižvelgiama į skerspločio sumažėjimą.
________________

STR 2.07.01:2003
20 priedas

 

20.1 lentelė. Požeminių nuotakų hidrauliniai parametrai

Eil. Nr.
Nuotako skersmuo, mm
Nuolydis
Minimalus nuotekų greitis,
kai nuotako pripildymas H/D
0,60
0,70
0,75
0,80
1,00
1
100
0,020
0,70
 
 
 
0,70
2
150
0,010
0,70
 
 
 
0,70
3
200
0,007
0,70
 
 
 
0,70
4
250
0,005
0,75
 
 
 
0,75
5
300
0,004
 
0,80
 
 
0,80
6
400
0,003
 
0,85
 
 
0,85
7
500
0,002
 
 
0,90
 
0,90
8
600÷800
0,0016
 
 
1,00
 
1,00
9
900
0,0012
 
 
1,10
 
1,10
10
1000÷1200
0,0010
 
 
 
1,15
1,15
11
1500
0,0007
 
 
 
1,30
1,30
12
 >1500
0,0006
 
 
 
1,50
1,50

20.2 lentelė. Didžiausi leistini greičiai paviršiniuose nuotakuose, kai tėkmės gylis yra nuo  0,4 iki 1,0 m 

Nuotako paviršius
vmax 
m/s
Betoninių plokščių tvirtinys
4
Kalkakmenio ar smėlio gruntas
4
Velėnos tvirtinys
1,6

PASTABA. Kai tėkmės gylis mažesnis kaip 0,4 m, didžiausias leistinas greitis mažinamas 0,85, o kai didesnis kaip 1 m - didinamas 1,25 karto.

20.3 lentelė. Minimalūs paviršinių lietaus nuotakų nuolydžiai 

Nuotakas
Minimalus nuolydis
Gatvės latakas, kai važiuojamoji dalis iš:
 
Asfaltbetonio
0,003
Skaldos
0,004
akmenų grindinio
0,005
Latakas, griovys
0,005
Kanalas
0,003

______________

                                                                                                                            

STR 2.07.01:2003
21 priedas

PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ DEBITO REGULIAVIMAS

Maksimalų paviršinių (lietaus) nuotekų debitą galima sumažinti laikinai sukaupiant dalį nuotėkio rezervuare arba tvenkinyje. Debito reguliavimo įrenginys gali būti įtaisomas lietaus nuotake (1 pav., a) arba šalia jo (1 pav., b).

21.1 paveikslas. Paviršinių (lietaus) nuotekų debito reguliavimo įrenginių jungimo prie nuotakyno principinės schemos; SK – skirstomasis nupiltuvas

Reguliavimo įrenginio tūris apskaičiuojamas kaip per skaičiuotinio  intensyvumo lietų įtekančių ir ištekančių paviršinių (lietaus) nuotekų kiekio skirtumas. Dėl lietaus eigos savitumo tas skirtumas, kaip matyti iš 21.2 paveikslo, yra nevienodas. Todėl nuotekų kiekiai apskaičiuojami atitinkamiems lietaus intervalams (paprastai kas 5–10 min) ir nustatomas didžiausias skirtumas.

 

21.2 paveikslas. Reguliuojamojo tūrio kitimo schema

Per pasirinktą lietaus eigos intervalą įtekančių į debito reguliavimo įrenginius nuotekų kiekis apskaičiuojamas taip:


kai: I – lietaus intensyvumas, l/(s·ha), apskaičiuojamas pagal Reglamento 9 priedo 2.2 p.; F – nuotėkio baseino plotas, ha, pagal Reglamento 9 priedo 2.4 p.; C – vidutinis svertinis nuotėkio koeficientas, pagal Reglamento 9 priedo 2.6 p.; t – lietaus eigos intervalo ilgis sekundėmis.

Per tą patį lietaus eigos intervalą ištekančių iš debito reguliavimo įrenginių nuotekų kiekis apskaičiuojamas taip:

Višt = k·Qiš ·t,  m3,

kai: k – ištėkio koeficientas, imamas pagal 3 pav. grafiką; Qiš – ištėkio debitas, m3/s;

21.3 paveikslas. Ištėkio koeficiento priklausomybė nuo ištėkio ir įtėkio debitų santykio

Lietaus nuotekų debito reguliavimo įrenginių dydis nustatomas taip:

V=max(Vįt-Višt);

Paviršinių (lietaus) nuotekų debito reguliavimo įrenginyje reikia įtaisyti avarinę nuopylą pertekliniam debitui išleisti.Optimalus debito reguliavimo įrenginio dydis ir nutekamojo vamzdyno skersmuo parenkamas ekonominiais apskaičiavimais.

________________

Kaselita.lt